vei

1 véi prt. KII149, K, Rtr, Š, NdŽ, FrnW, veĩ Š, NdŽ, FrnW; SD7, Lex80, Q486, R, R328, MŽ439, N štai, va, žiū (pabrėžiant ką ar atkreipiant dėmesį į ką): Paveizd, vei tat, ką daro tasai SD³8. Tai véi, anūke, žiūrėk, kap čionai kavoja pijoką LB171(Grl). Veĩ kokį puikų pypkį, ei štai kokius trinyčius nuo pono daktaro [gavau] Sch220(Tlž). Reikėjo atgaliaus eiti ir savūsius išgelbėti, bet vei ką jis darė: [v]andens viedrą pagrobęs ugnį užgesyti norėjo S.Dauk. Ale véi kas čia? MitI65(Klp). Ei véi, kaip arklys bėga! KII187. Veĩ laukų sklypai visur skendėdami maudos K.Donel. Vei, žmonės jūs, kurie lėbaujat …, ūmai papjauti būsit giltinės RD189. Vei mamužė jau pasęst, reiks tau veik eit į stakles KlvD274. Vei tavo mokytiniai daro, kas netinka daryti sabatoj NTMt12,2. Vei, mano mylimi, kaip apstingai Dievas užmoka, kad biednųjų pasigailiam brš.